Lygiai prieš šimtmetį, 1918 m. vasario 16 d., gimė moderni Lietuva. Vilnius buvo šių įvykių centras, todėl šiai progai buvo sukurta renginių programa. Joje daug dėmesio skiriama kelionei laiku į 1918-ųjų miestą.
Ar esate kada nors bandę įsivaizduoti, kaip atrodė Vilnius 1918-aisiais? Ne tik nuotraukose, bet ir garsais, kvapais, kasdieniais ženklais. Šventiniai renginiai siūlo būtent tokį patyrimą: lėtą, aiškų, su sustojimais ir prasmėmis.
Žemiau aprašome kelis svarbiausius įvykius ir vietas. Pridėjome ir adresus, kad būtų lengviau susiplanuoti savo maršrutą.
Šventinė programa prasideda iškilmingu paminklo broliams Vileišiams atidengimu. Paminklas stovi Vileišių skvere, tarp Neris ir Tado Kosciuškos gatvė.
Kodėl verta ateiti? Nes tai proga prisiminti, kad valstybę kuria ne vien dokumentai. Ją kuria ir žmonės, kurie stato, leidžia, moko, organizuoja. Kartais užtenka kelių minučių prie paminklo, kad mintys susidėtų į vieną sakinį: laisvė turi savo kasdienybę.
Nuo vasario 9 iki 18 d. senamiestis kviečia į kelionę laiku. Idėja paprasta: dalyvaujantys restoranai ir kavinės kuria 1918-ųjų nuotaiką. Tai gali būti iškabos, reklamos, muzika, kartais ir patiekalai.
Svarbiausia čia ne „tikslus atkartojimas“. Svarbiausia yra pojūtis. Jis tinka ir tiems, kurie nenori ilgos ekskursijos. Taip istorija tampa arčiau, nes ją pajuntame per paprastus dalykus.
Kartu mieste platinamas nemokamas šimtmečio laikraštis „Vilnius kviečia“. Jį galima pasiimti ir naudoti kaip mažą gidą. Atsiversti sustojus kavos. Pasižymėti, kur dar norėtųsi nueiti.
Vasario 9 d. – kovo 11 d. vakare dešimt istorinių pastatų apšviečiami trispalve. Pirmą kartą įžiebiama ir tiltų trispalvė. Apšviečiami Baltasis tiltas, Žaliasis tiltas ir Mindaugo tiltas.
Tai renginys, kuriam nereikia bilieto. Jis tiesiog yra mieste. Galite išeiti vakare pasivaikščioti ir pastebėti, kaip šviesa išryškina architektūrą. O kartu primena, kad valstybė yra ir mūsų bendras vaizdas.
Vasario 15–17 d. organizuojamos nemokamos ekskursijos Valstybės atkūrimo takais. Jose svarbios ne tik datos, bet ir vietos. Pavyzdžiui, Signatarų namai yra Pilies g. 26. Tai pastatas, kuriame buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.
Kitas taškas dažnai siejamas su Didžiuoju Vilniaus Seimu. Šiandien čia veikia Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros Vartų g. 5. Tai geras pavyzdys, kaip miestas sujungia politiką ir kultūrą. Vienoje vietoje gali tilpti ir istorinis susirinkimas, ir koncertas.
Vasario 16 d. 10:00 organizuojama jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“. Pradžia – Katedros aikštė. Toliau kelias veda pro Signatarų namus ir Didžiojo Vilniaus Seimo rūmus.
Eisenos maršrute minimi ir Aušros Vartai, Aušros Vartų g. 14. O pabaiga – Rasų kapinės, Rasų g. 32. Ten pagerbiamas daktaras Jonas Basanavičius ir už Lietuvą žuvę savanoriai.
Jei planuojate eiti su vaikais, verta pasiimti šiltą arbatą ir patogią avalynę. Maršrutas nėra labai ilgas, bet jis eina per skirtingas miesto dalis.
Iki vasario 16 d. kasdien lygiai 19:18 val. iš Valdovų rūmų skamba „Lietuva brangi“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai yra Katedros a. 4.
Laikas parinktas simboliškai. Jis primena 1918 metus. Šis momentas trumpas. Jis neturi scenos šurmulio. Jei tuo metu esate netoliese, galite sustoti kelioms minutėms. Kartais toks trumpas sustojimas palieka didžiausią įspūdį.
Nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Katedros aikštėje stovi interaktyvus šimtmečio varpas. Jo idėja paprasta: kiekvienas gali palikti įrašą ar atvaizdą. Taip gimsta bendras miesto albumas, neoficialus, bet tikras.
Jei nemėgstate minios, ateikite dieną darbo metu arba anksti ryte. O vakare varpą galima suderinti su pasivaikščiojimu prie apšviestų pastatų ir tiltų.
Visą vasario mėnesį Vilniaus rotušė kviečia į dvi istorines parodas: „Lietuvos šimtmečio puslapiai“ ir „Tarpukario Lietuvos reklama“. Rotušės adresas – Didžioji g. 31.
Šios parodos leidžia pamatyti istoriją ne tik per politinius įvykius. Reklama, spauda, dizainas parodo, kaip žmonės gyveno, ką pirko, kokius žodžius rinkosi. Tai dažnai suprantama net tiems, kurie nemėgsta ilgų tekstų.
Vasario 16 d. 17:00 visame Gedimino prospektas, nuo Katedros iki Seimo rūmų, uždegami šimtas laisvės laužų. Lietuvos Respublikos Seimas yra Gedimino pr. 53.
19:00 šventę Katedros aikštėje vainikuoja koncertas „Dainuoju Lietuvą“. 20:30 numatyti fejerverkai. Koncertą tiesiogiai transliuoja LRT.
Tą pačią dieną viešasis transportas mieste yra nemokamas. Tai padeda patogiai judėti, kai centre daug žmonių.
Jei norite susidėlioti paprastą planą, galima rinktis tokį maršrutą:
Kuri iš šių vietų jums artimiausia: dokumentas, muzika, ar pasivaikščiojimas mieste?
Dalis renginių yra nemokami. Miestas kviečia ateiti visus. Tačiau scena, šviesa, leidiniai, savanoriai ir saugumas kainuoja. Čia svarbūs partneriai ir rėmėjai. Jie gali prisidėti pinigais, paslaugomis arba savo žmonėmis.
Žemiau pateikiame tris rėmėjų pavyzdžius iš skirtingų sričių. Tai nėra konkretūs pažadai ar sutartys. Tai pavyzdžiai, kokios partnerystės tokiai programai tinka.
Kai rėmėjai pasirenkami atsakingai, miestas laimi du kartus. Renginiai tampa prieinami. O istorija tampa matoma ir suprantama.
Šimtmetis baigiasi, bet įprotis prisiminti gali likti. Kartais užtenka vieno pasivaikščiojimo, kad miestas pradėtų kalbėti kitaip.
